Bg. 4.24
Tekstas
brahmāgnau brahmaṇā hutam
brahmaiva tena gantavyaṁ
brahma-karma-samādhinā
Synonyms
brahma — dvasinės prigimties; arpaṇam — indėlis; brahma — Aukščiausiasis; haviḥ — sviestas; brahma — dvasinėje; agnau — aukuro ugnyje; brahmaṇā — dvasinės sielos; hutam — paaukotas; brahma — dvasinė karalystė; eva — tikrai; tena — jo; gantavyam — bus pasiekta; brahma — dvasinėje; karma — veikloje; samādhinā — visiškai pasinėrus.
Translation
Visiškai paniręs į Kṛṣṇos sąmonę žmogus būtinai eis į dvasinę karalystę, nes jis visiškai atsideda dvasinei veiklai, kurioje ir aukojimas yra absoliutus, ir tai, kas aukojama, yra tokios pat dvasinės prigimties.
Purport
KOMENTARAS: Posmas teigia, kad Kṛṣṇos sąmonės veikla galų gale atves į dvasinį tikslą. Kṛṣṇos sąmonės praktikos metu atliekami įvairūs veiksmai, kurie bus apibūdinti tolesniuose posmuose. Dabar kalbama apie patį Kṛṣṇos sąmonės principą. Sąlygota siela, panirusi į materijos nešvarybes, priversta veikti materialioje aplinkoje, bet jai vis dėlto būtina iš jos ištrūkti. Kṛṣṇos sąmonė – toks metodas, kurio pagalba sąlygotoji siela gali ištrūkti iš materialios aplinkos. Pavyzdžiui, ligonį, susirgusį žarnyno liga dėl piktnaudžiavimo pieno produktais, galima pagydyti vėlgi pieno produktu – rūgpieniu. Šis Gītos posmas teigia, kad materijos užvaldytą sąlygotą sielą galima pagydyti Kṛṣṇos sąmone. Paprastai šis metodas vadinasi yajña, ar veikla (auka), kurios vienintelis tikslas – patenkinti Viṣṇu, arba Kṛṣṇą. Kuo daugiau materialiame pasaulyje veikiama įsisąmoninus Kṛṣṇą, t.y. tik vardan Viṣṇu, tuo dvasingesnė tampa aplinka – visiško įsiliejimo į transcendenciją dėka. Žodis brahma (Brahmanas) reiškia „dvasinis“. Viešpats yra dvasinis, o Jo transcendentinio kūno spinduliai vadinasi brahmajyoti – dvasinis spindėjimas. Visa, kas egzistuoja, skendi brahmajyoti, tačiau kai jyoti aptraukia iliuzija (māyā), ar juslinis pasitenkinimas, jis vadinamas materialiu. Kṛṣṇos sąmonė iš karto nutraukia šitą materialų šydą; todėl auka Kṛṣṇos sąmonės labui, tos aukos arba duoklės vartotojas, vartojimo procesas, aukotojas bei rezultatas – visa tai drauge paėmus ir yra Brahmanas, arba Absoliuti Tiesa. Materija vadinama māyos skraiste aptraukta Absoliuti Tiesa. Kai materija panaudojama Absoliučios Tiesos labui, ji atgauna savo dvasinę kokybę. Kṛṣṇos sąmonė – iliuzinės sąmonės atsivertimo į Brahmaną, Aukščiausiąjį, procesas. Tokia proto būsena, kai visos mintys sutelktos į Kṛṣṇą, vadinama samādhi – transu. Visa, kas daroma su tokia transcendentine sąmone, vadinasi yajña – auka Absoliutui. Tokį dvasinės sąmonės būvį pasiekęs aukotojas, auka, vartojimo procesas, žynys atnašaujantis auką arba vadovaujantysis aukos atnašavimui ir rezultatas, t.y. galutinis pasiekimas – visa tai tampa viena Absoliute, Aukščiausiajame Brahmane. Toks yra Kṛṣṇos sąmonės metodas.