Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » DEŠIMTAS SKYRIUS

Bg. 10.21

Tekstas

ādityānām ahaṁ viṣṇur
jyotiṣāṁ ravir aṁśumān
marīcir marutām asmi
nakṣatrāṇām ahaṁ śaśī

Synonyms

ādityānām — iš Ādityų; aham — Aš; viṣṇuḥ — Aukščiausiasis Viešpats; jyotiṣām — iš visų dangaus šviesulių; raviḥ — Saulė; aṁśu-mān — spindulingoji; marīciḥ — Marīcis; marutām — iš Marutų; asmi — Aš esu; nakṣatrāṇām — iš žvaigždžių; aham — Aš esu; śaśī — Mėnulis.

Translation

Iš Ādityų esu Viṣṇu, iš šviesulių – spindulingoji Saulė, iš Marutų Aš – Marīcis, o iš žvaigždžių esu Mėnulis.

Purport

KOMENTARAS: Ādityų – dvylika, iš jų svarbiausias – Kṛṣṇa. Pagrindinis dangaus šviesulys – Saulė, „Brahma-saṁhitoje“ ji pavadinta spindulingąja Aukščiausiojo Viešpaties akimi. Erdvėje pučia penkiasdešimt įvairių vėjų, ir juos valdanti dievybė, Marīcis, atstovauja Kṛṣṇai.

Žvaigždėtą naktį ryškiausiai šviečia Mėnulis, todėl jis atstovauja Kṛṣṇai. Posmas rodo, kad Mėnulis – žvaigždė, todėl danguje tviskančios žvaigždės irgi atspindi Saulės šviesą. Vedų raštai atmeta teoriją, teigiančią, kad visatoje egzistuoja daug Saulių. Saulė – viena, o Mėnulis ir žvaigždės tik atspindi jos šviesą. Kadangi „Bhagavad-gītā“ nurodo, kad Mėnulis – viena iš žvaigždžių, tai danguje tviskančios žvaigždės nėra Saulės, jos panašios į Mėnulį.