Bg. 4.40
Tekstas
saṁśayātmā vinaśyati
nāyaṁ loko ’sti na paro
na sukhaṁ saṁśayātmanaḥ
Synonyms
ajñaḥ — kvailys, neišmanantis šventraščių; ca — ir; aśraddadhānaḥ — netikintis apreikštais šventraščiais; ca — taip pat; saṁśaya — abejonių; ātmā — žmogus; vinaśyati — patiria nuopolį; na — niekada; ayam — šiame; lokaḥ — pasaulyje; asti — yra; na — nei; paraḥ — kitame gyvenime; na — ne; sukham — laimė; saṁśaya — abejojančio; ātmanaḥ — žmogaus.
Translation
Tačiau tamsūs ir netikintys žmonės, abejojantys apreikštais šventraščiais, neįgauna Dievo sąmonės – jie patiria nuopuolį. Abejojanti siela neatras laimės nei šiame, nei kitame pasaulyje.
Purport
KOMENTARAS: Iš daugelio visuotinai pripažintų, autoritetingų apreikštųjų šventraščių geriausias yra „Bhagavad-gītā“. Žmonės, gyvenantys it gyvūnai, jų nesupranta ir jais netiki. Nors kai kurie ir susipažino su apreikštais šventraščiais, ir net cituoja jų fragmentus, tačiau iš tikrųjų jų žodžiais netiki. Net jei kas ir tiki šventraščiais, tokiais, kaip „Bhagavad-gītā“, tačiau jie netiki Dievo Asmenį, Śrī Kṛṣṇą, ir Jo negarbina. Tokie žmonės nesugeba ilgai palaikyti Kṛṣṇos sąmonės. Galų gale jie patiria nuopuolį. Iš aukščiau minėtųjų jokios pažangos nepadaro tie, kurie netiki ir nuolatos abejoja. Žmonės, netikintys Dievą ir Jo apreikštą žodį, nepatiria laimės nei šiame, nei kitame pasaulyje. Jie iš viso nežino, kas yra laimė. Todėl reikia su tikėjimu laikytis apreikštųjų šventraščių principų ir pakilti iki žinojimo lygmens. Tiktai tokios žinios gali padėti pasiekti transcendentinį dvasinio supratimo lygmenį. Kitaip sakant, abejojantys žmonės negali pasiekti dvasinio išsivadavimo. Todėl reikia sekti didžiųjų acāryų, priklausančių mokinių sekai, pėdomis ir taip sulaukti sėkmės.