Bg. 17.10
Tekstas
pūti paryuṣitaṁ ca yat
ucchiṣṭam api cāmedhyaṁ
bhojanaṁ tāmasa-priyam
Synonyms
yāta-yāmam — tris valandas prieš valgį paruoštas maistas; gata-rasam — beskonis; pūti — skleidžiantis nemalonų kvapą; paryuṣitam — sugedęs; ca — taip pat; yat — tas, kuris; ucchiṣṭam — kitų valgyto maisto likučiai; api — taip pat; ca — ir; amedhyam — neliečiamas; bhojanam — valgis; tāmasa — neišmanėliui; priyam — mielas.
Translation
Valgis, paruoštas anksčiau kaip prieš tris valandas iki valgant, beskonis, sugedęs ir dvokiantis, susidedantis iš kitų valgyto maisto likučių bei neliečiamų dalykų, patinka tiems, kurie yra tamsos guṇos.
Purport
KOMENTARAS: Maistas turi ilginti gyvenimą, valyti protą ir teikti fizinių jėgų. Tai vienintelė jo paskirtis. Kitados didieji autoritetai išrinko maisto produktus, kurie pagerina sveikatą ir prailgina gyvenimą – pieno produktus, cukrų, ryžius, kviečius, vaisius ir daržoves. Tokį maistą labai mėgsta tie, kuriuos veikia dorybės guṇa. Kai kurios kitos maisto rūšys, tarkim kepti kukurūzai ar melasa, patys nėra itin skanūs, tačiau juos galima pagardinti pienu ar kitais produktais. Tada jie įgyja dorybės guṇai būdingų savybių. Pienas, cukrus, ryžiai ir pan. – tai iš esmės švarus maistas, jis labai skiriasi nuo tokių nešvarių dalykų, kaip mėsa ir alkoholis. Aštuntame posme paminėtas riebus maistas neturi nieko bendra su riebalais, gautais paskerdus gyvulį. Gyvulinių riebalų yra piene – nuostabiausiame maiste. Pienas, sviestas, sūris ir kiti panašūs produktai suteikia tiek gyvulinių riebalų, kad nėra jokio reikalo žudyti nekaltas būtybes. Gyvuliai žudomi todėl, kad sugyvulėjusi yra žmonių sąmonė. Civilizuotas būdas, reikalingiems riebalams gauti – pieno vartojimas. Skersti gyvulius – tai nužmogėjimas. Baltymų gausu žirniuose, lęšiuose, pupelėse, grūduose etc.
Aistros guṇai prisikiriamas kartus, persūdytas, pernelyg karštas, persotintas raudonaisiais pipirais maistas, jis mažina gleivių kiekį skrandyje, todėl sukelia kančias ir tampa įvairių ligų priežastimi. Neišmanymo, arba tamsybės, guṇai priskiriamo maisto esminis bruožas tas, kad jis nešviežias. Bet koks ilgiau kaip prieš tris valandas iki valgant paruoštas maistas, išskyrus prasādam – Viešpačiui paaukotą maistą, yra tamsos guṇos. Gesdamas jis skleidžia nemalonų kvapą, kuris patinka tamsos guṇos įtakojamiems žmonėms, bet atstumia tuos, kurie yra dorybės guṇos.
Valgyti maisto likučius tegalima tik tada, kai jie yra dalis aukos Aukščiausiajam Viešpačiui, arba jei jie – šventų žmonių, ypač dvasinio mokytojo, valgio likučiai. Kitaip jie priskirtini tamsos guṇai ir sudaro sąlygas infekcijai bei ligoms plisti. Nors tokį maistą ir labai mėgsta tamsos guṇos sąlygojami žmonės, doringieji juo bjaurisi ir net neliečia. Geriausias maistas – paaukoto Aukščiausiajam Dievo Asmeniui valgio likučiai. „Bhagavad-gītoje“ Aukščiausias Viešpats sako, kad priima valgius, paruoštus iš daržovių, miltų bei pieno ir su atsidavimu Jam paaukotus. Patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyam. Žinoma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo visų pirma priima meilę ir pasiaukojimą. Tačiau pasakyta: prasādam reikia gaminti ypatingu būdu. Bet kokį maistą, paruoštą pagal šventraščių reikalavimus ir paaukotą Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, galima valgyti net ir tuo atveju, kai jis pagamintas labai seniai, nes jis yra transcendentinis. Jei norime, kad maistas būtų antiseptinis ir tinkamas valgyti, kad jis visiems patiktų, reikia jį paaukoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui.