New version available here: vedabase.io

Bg 10.8

ahaṁ sarvasya prabhavo
mattaḥ sarvaṁ pravartate
iti matvā bhajante māṁ
budhā bhāva-samanvitāḥ
Synonyms: 
aham — Aš; sarvasya — visa ko; prabhavaḥ — šaltinis; mattaḥ — iš Manęs; sarvam — viskas; pravartate — sklinda; iti — taip; matvā — žinodamas; bhajante — pasiaukoja; mām — Man; budhāḥ — išmintingasis; bhāva- samanvitāḥ — su dideliu dėmesiu.
Translation: 
Aš – visų dvasinių ir materialių pasaulių pradžia. Viskas kyla iš Manęs. Išmintingieji, kurie gerai tai supranta, pasiaukojamai Man tarnauja ir garbina Mane iš visos širdies.
Purport: 

KOMENTARAS: Mokslininkas, gerai išstudijavęs Vedas, susipažinęs su tokių autoritetų, kaip Viešpats Caitanya, pamokymais ir išmanantis, kaip juos taikyti, supranta, jog Kṛṣṇa yra ir materialių, ir dvasinių pasaulių šaltinis. Puikiai tai suvokdamas, jis su nepalaužiamu pasiaukojimu ima tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Jokie kvailiai ir jokie absurdiški komentarai neiškreips jo iš kelio. Visi Vedų raštai yra vieningos nuomonės, kad Kṛṣṇa – Brahmos, Śivos bei kitų pusdievių pradžia. „Atharva Vedoje“ („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.24) pasakyta: yo brahmāṇaṁ vidadhāti pūrvaṁ yo vai vedāṁś ca gāpayati sma kṛṣṇaḥ – „Būtent Kṛṣṇa pradžioje perteikė Brahmai Vedų išmintį. Tai Jis paskleidė Vedų išmintį praeityje.“ Arba štai „Nārāyaṇa Upaniṣada“ (1) sako: atha puruṣo ha vai nārāyaṇo ‘kāmayata prajāḥ sṛjeyeti – „Tada Aukščiausiasis Asmuo, Nārāyaṇa, panūdo sukurti gyvąsias esybes.“ „Nārāyaṇa Upaniṣada“ tęsia: nārāyaṇād brahmā jāyate, nārāyaṇād prajāpatiḥ prajāyate, nārāyaṇād indro jāyate, nārāyaṇād aṣṭau vasavo jāyante, nārāyaṇād ekādaśa rudrā jāyante, nārāyaṇād dvādaśādityāḥ – „Iš Nārāyaṇos gimė Brahmā, iš Nārāyaṇos gimė ir patriarchai. Iš Nārāyaṇos gimė Indra, iš Nārāyaṇos gimė aštuoni Vasu, iš Nārāyaṇos gimė vienuolika Rudrų, iš Nārāyaṇos gimė dvylika Ādityų.“ Šis Nārāyaṇa yra Kṛṣṇos ekspansija.

Vedose taip pat sakoma: brahmaṇyo devakī-putraḥ – „Devakī sūnus, Kṛṣṇa, yra Aukščiausiasis Asmuo.“ („Nārāyaṇa Upaniṣada“ 4) Toliau teigiama: eko vai nārāyaṇa āsīn na brahmā na īśāno nāpo nāgni-samau neme dyāv-āpṛthivī na nakṣatrāṇi na sūryaḥ – „Kūrimo pradžioje tebuvo Aukščiausiasis Asmuo, Nārāyaṇa. Nebuvo nei Brahmos, nei Śivos, nei ugnies, nei Mėnulio, nei žvaigždžių danguje, nebuvo Saulės.“ („Mahā Upaniṣada“ 1) „Mahā Upaniṣadoje“ taip pat pasakyta, kad Viešpats Śiva gimė iš Aukščiausiojo Viešpaties kaktos. Taigi Vedos ragina garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį, Brahmos ir Śivos kūrėją.

„Mokṣa-dharmoje“ Kṛṣṇa sako:

prajāpatiṁ ca rudraṁ cāpy
aham eva sṛjāmi vai
tau hi māṁ na vijānīto
mama māyā-vimohitau

„Aš sukūriau patriarchus, Śivą ir kitus, nors jie ir nežino, kad Aš jų kūrėjas, nes juos klaidina Mano iliuzinė energija.“ „Varāha Purāṇoje“ taip pat pasakyta:

nārāyaṇaḥ paro devas
tasmāj jātaś caturmukhaḥ
tasmād rudri ‘bhavad devaḥ
sa ca sarva-jñatāṁ gataḥ

„Nārāyaṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Iš Jo gimė Brahmā, o iš Brahmos – Śiva.“

Viešpats Kṛṣṇa – visų kartų pradžia. Jį vadina svarbiausiąja visa ko priežastimi. Jis sako: „Viskas atsirado iš Manęs, todėl Aš – pirminė visa ko priežastis. Viskas paklūsta Man, nėra nieko aukštesnio už Mane.“ Be Kṛṣṇos nėra kito aukščiausiojo valdovo. Žmogus, kuris remdamasis bona fide dvasinio mokytojo nurodymais ir Vedų raštų citatomis, taip suprato Kṛṣṇą, visą savo energiją skiria Kṛṣṇos sąmonei ir pasiekia tikrąjį išsilavinimą. Lyginant su juo, visi kiti, kurie teisingai nesupranta Kṛṣṇos – paprasčiausi kvailiai. Tik kvailys gali laikyti Krsną paprastu žmogumi. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus neturėtų leisti, kad kvailiai jį klaidintų, jis turėtų vengti neautorizuotų „Bhagavad-gītos“ komentarų bei interpretacijų ir praktikuoti Kṛṣṇos sąmonę ryžtingai ir kryptingai.